Marijos Dangun Ëmimo seserys Lietuvoje, kaip ir 34-iose kitose ðalyse, kartu su draugais dþiaugiasi savo ákûrëjos pal. Marijos Eugenijos kanonizacija (ð. m. birþelio 3 d.).
Marija Eugenija (Ona Eugenija Milere, g. 1817 m.) – XIX a. moteris, taèiau ðios prancûzës gyvenimo ir tikëjimo patirtis nepaprastai aktuali ir ðiandien.

Pati sesuo Marija Eugenija sakë „gimusi netikinèioje ðeimoje, auklëta dar maþiau tikinèioje visuomenëje“. Tëvas buvo masonas, bankininkas ir politikas, o motina – krikðèionë veikiau ið tradicijos, nei ið ásitikinimø, bet ugdþiusi vaikus kilnumo ir gerumo dvasia. Marija Eugenija ágijo gerà iðsilavinimà, paþymëtà atvirumu visuomenës reikalams, taèiau visame tame, kaip ji vëliau pripaþino, „nebuvo Kristaus“. Atradus tikëjimà, jai reikës, kaip daugeliui mûsø, visiðkai atnaujinti, net perkeisti savo pasaulëþiûrà pagal Evangelijà.

Sulaukusi 12 metø Marija Eugenija priëmë Pirmàjà Komunijà. Mergaitei, gavusiai menkà pasirengimà, Dievas leido patirti savo didybæ ir meilæ. Tarsi pakylëta Jo akivaizdoje ji pajuto savo menkumà ir kartu didþiulá troðkimà iðreikðti begalinæ pagarbà, suvokdama, kad tai gali padaryti tik per Tà, kurá kà tik buvo priëmusi. Širdyje iðgirdo balsà: Tu neteksi savo motinos, bet að bûsiu tau daugiau nei motina. Ateis diena, kai tu paliksi viskà, kà myli, kad paðlovintum mane ir tarnautum ðiai Baþnyèiai, kurios tu nepaþásti. Tokia netikëta malonës dovana yra tikras paraginimas þmonëms, rengiantiems vaikus sakramentams: Dievas tikrai gali paliesti sielà, nors ðeimos aplinka atrodo prieðiðka tikëjimui bræsti!

Ið tiesø tuoj baigësi nerûpestinga vaikystë ir prasidëjo itin sunki paauglystë: ðeima netenka turto, tëvai iðsiskiria, o mama, kuri jai buvo viskas, staiga mirðta. Labai pasaulietiðkai giminiø ðeimai patikëta mergaitë patyrë didelæ vienatvæ, skaudþià minèiø bei jausmø sumaiðtá ieðkodama gyvenimo prasmës, kaip liudija ðie jos dienoraðèio þodþiai: Mano mintys lyg audringa jûra, kuri mane vargina ir slegia. Norëèiau viskà suprasti, viskà iðtirti, genama nerimstanèio tiesos ir paþinimo troðkulio, kurio numaldyti negali niekas. Esu visiðkai viena karèioje dvasios izoliacijoje... Tipiðki vaikø ið suþalotø ðeimø paauglystës skausmai... Dël ðitokios patirties neseniai vienoje Amerikos parapijoje þmonës pradëjo melsti Marijos Eugenijos uþtarimo iðsiskyrusiø tëvø vaikams!

Vëliau jai teko gyventi pas labai pamaldþià tetà. Perdëtas pamaldumas dar labiau slëgë jà, grësë jos menkam tikëjimui: Jos man atrodë siauraprotës. Pas jas buvau kaip niekada pasaulietiðka ir atsitolinus nuo Dievo Dvasios.

Bet staiga vël viskas nuðvito. Tëvo Lakordero þodþiai per gavënios rekolekcijas Paryþiaus katedroje stipriai sukrëtë 18 m. Marijà Eugenijà ir atvërë jos protà bei ðirdá Kristui – Tiesai ir Baþnyèiai: Að tikrai atsiverèiau ir pajutau troðkimà atiduoti visas savo jëgas ar greièiau – visà savo silpnumà Baþnyèiai. <...> Tikëjimas man brangus kaip kaþkas, kà pati atradau.

Laisvæ ir teisingumà visuomenëje – ðiuos Prancûzijos revoliucijos idealus – tëvas Lakorderas, kaip ir keli kiti jauni bendraamþiai, suprato esant neatskiriamus nuo Tiesos, paèios Evangelijos. Marijà Eugenijà ðios mintys ákvëpë. Bet kaipgi tà svajà ágyvendinti vos atsivertusiai devyniolikmetei merginai? Ji net galvojo, jog reiktø bûti vyru, kad galëtø kaþkà naudingo nuveikti Baþnyèioje! Atsakymas atëjo, kai kitas kunigas pakvietë jà steigti kongregacijà, kuri derintø gilø kontempliatyvø gyvenimà su modernia moterø ðvietimo veikla ir taip tarnautø visuomenës atnaujinimui per moteris.

Su visiðku pasitikëjimu 22 m. Marija Eugenija ákûrë naujà vienuolijà. Trijø merginø bendruomenë augo, ásteigë pirmàjà mokyklà Paryþiuje. Nebuvo lengva ginti pradinæ vizijà – kontempliatyvø gyvenimà jungti su atvirumu pasauliui bei auklëjamàja veikla. Baþnyèios hierarchams tai atrodydavo neámanoma! Taèiau kai 1898 m. Marija Eugenija mirë, kongregacija jau buvo iðsiplëtusi iki Centrinës Amerikos ir Filipinø. Šventosios ákûrëjos „filosofija ir aistra“ – Evangelija persmelkti visuomenæ – iki ðiol ákvepia seseris ir jø draugus bei bendradarbius. Ar tai nëra ir mums Lietuvoje aktualus iððûkis?

Ses. Benedikta ROLLIN RA

Apie mûsø kongregacijà jau galite paskaityti internete www.assumpta.lt

Artuma 2007 m. birþelis, Nr. 6